žirnutis

žirnùtis sm. ppr. pl. (2) KŽ 1. Mt požirnis: Žirniuosa šiemet yra daug žirnùčių Rtn. Drenūs rugiai su žirnùčiais, sunku pjaut Pls. 2. NdŽ, Dkš žr. žirniukas 1: Žirnùčiai skaniai kvepia, sėklas užaugina ankštyse Pkn. Žirnučius reikia sėti ugniai kūrenantis, tada jie žydi kaip ugnis LTR. Ir vaikščiojo Danutė nuo rūtų prie žirnučių, nuo žirnučių prie saulučių Mš.